nulemti

nulemti
1 nulémti, nùlemia, nulė́mė 1. tr., intr. iš anksto paskirti, numatyti kam kokį likimą ar išpranašauti, paskelbti, koks likimas ko laukia: Nulemta yra žmogui vieną kartą mirti BPII409. Irgi nulėmei jau kožnam ilgumą dienelių K.Donel. Ateidavo laimė po langu, nulem̃davo laimę (likimą) Sk. Kitą kartą, kad gimdavęs vaikelis, klausdavęsis, ką laimė nulems BsMtI103. Jie nulėmė, kad aš turiu kiaules ganyti (nusigyventi, nusmukti) N. 2. tr. sąlygoti, nusverti, būti svarbiausia priežastimi: Rašytojo literatūrinę reikšmę nulemia tai, kas išlieka iš jo kūrybos būsimiems laikams K.Kors. Moterys – didelė jėga, jų darbas gali daug nulemti sp. Kadrai nulemia viską sp. Juk Žalgirio kova turėjo nulemti, ar žūt, ar būt senovės Lietuvai . 3. tr., intr. traukiant, metant burtus, nuspręsti, išrinkti: Tą, kurį nulėmė, taip pat sudegino, kaip jei pirmąjį S.Dauk. 4. intr. pasakyti savo nuomonę, nutarti, nuspręsti: Taip negerai nulėmęs apie ją (laikraščio kalbą), duodu čia žemiau kiek jos ištraukų J.Jabl. Nùlėmėm tus miežius pasėti, nemalsma Krš. Plebonas tur nulemti aną gerą alba piktą santį BB3Moz27,12. | Jis nulėmė, kad bus giedra, ir yra šiandien J. 5. tr. paskirti, nustatyti (laiką, vietą): Dieną nulemti N. Tur mezliavninkai yškiai nulemtoj vietoj nulemtosa dienosa piningus imti srš. Tėvs …, tos nulemtosios dienos sulaukęs, norėjo savo sūnų uždaryti į tą mūrą BsMtII194. Tada aš tau vietą pasakysu (prirašyta nulemsu), kuriosp jis bėgs BB2Moz21,13. 6. tr. įvertinti, įkainoti: O jis jį teipo tur nulemti, kaip to ranka, kuris pažadėjęs yra, gal nupelnyti BB3Moz27,8. \ lemti; aplemti; atlemti; įlemti; išlemti; nulemti; palemti; prilemti; užlemti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • nulemti — nulémti vksm. Nulėmė Diẽvas žmõgui vieną kar̃tą mir̃ti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išlemti — 1 išlemti, ìšlemia, išlėmė tr. žr. 1 nulemti 1: Ką tu sau išlemsi, mergele, išrinkta paties dangaus? V.Kudir. Gobšume, ką man ateitis išlems? rš. lemti; aplemti; atlemti; įlemti; išlemti; nulemti; palemti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • palemti — 1 palemti, pàlemia, palėmė 1. žr. 1 nulemti 1: Laima pàlėmė, ir taip stojos J. 2. intr. nutarti, nuspręsti: Jis pàlėmė parkelti kaimyną į kitą vietą J. | refl.: Jeigu ji pasilem̃tų ant to važiavimo į Kauną, tai galėtų nebeit dirbt Skr. 3. tr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplemti — 1 aplemti, àplemia, aplėmė tr. 1. iš anksto pranešti, pasakyti: Tada mirdamas [tėvas] pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimą, kaip tur dėl savęs pačias aprinkti BsPII53. 2. iš anksto numatyti, atspėti: Žmogus nėkumet… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlemti — 1 atlemti, àtlemia, atlėmė intr. atspėti: Aš atlėmiau, kas paėmė pinigus J. Atlėmiau ant tos dienos, kad taip bus, t. y. atspėjau J. lemti; aplemti; atlemti; įlemti; išlemti; nulemti; palemti; prilemti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išputpeluoti — išpùtpeluoti tr. putpeliuojant nulemti: Putpelė išputpelavo rugių brangį Grv. putpeluoti; išputpeluoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištreškėti — ištreškėti, ìštreška, ėjo Š, KŽ žr. ištraškėti: 1. Pamidorai išvirto nuo lytaus, ištreškėjo Skr. Susilenkiau, i ištreškė[jo] (ištrūkinėjo) visi guzikai Klt. 2. Š, Ser. 3. Š, DŽ, KŽ žr. ištraškėti 4: Išvažiavo visi, ištreškėjo Ėr. Pavakary visi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvaitoti — 1. intr. Š, Rtr, KŽ praleisti (laiką) aikčiojant, dejuojant: Septynius metus išvaitojau ant lovos Ėr. Aš du mėnesius išvaitojau Snt. Išvaitojo visą dieną prisigėręs Užv. | refl. Kp. 2. tr. Sut, LL288 vaitojant ištarti, išsakyti: Tolei vaitojo,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • koneveikimas — kõneveikimas sm. (1) DŽ → koneveikti: 1. Nejaugi gatvių šūkavimais ir lietuviškai kalbančiųjų piliečių koneveikimais galima nulemti didelio krašto likimas?! Vaižg. 2. NdŽ. koneveikimas; iškoneveikimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • koziris — kõziris sm. (1) DŽ 1. kurios nors spalvos korta, kuri yra vyresnė už bet kurią kitos spalvos kortą lošime, švietalas: Kõziriais išrinkti būgnus DŽ. 2. prk. šansas, priemonė, laikoma atsargoje ginčijantis ar kovojant ir galinti nulemti pergalę …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”